Eskişehir

Kütahya

Po savaitgalio linksmybių grįžtame į darbo savaitę, o aš vis dar palaikau atostogaujančiųjų gretas.

Savaitgalis Eskişehir’e

Pilnas gyvybės, jaunimo šurmulio užtvindytas studentų miestas. Panašu, jog Eskişehir’o centras nenutyla net vėlyvais vakarais. Vietinės suvenyrų, buities reikmenų, elektronikos  parduotuvėlės be 22val. vakaro neužveria durų ir laukia čia užsukančių pirkėjų. Tokį judesio pagautą miestą stebiu pro tramvajaus langą ir kartu su Meryem keliauju pas čia gyvenančią jos draugę į svečius.

Šilti namai, turkiški apsikabinimai ir apelsinais kvepiantis vakaras

Didžiulis keturių kambarių butas ir jo savininkė Rahime šį savaitgalį turi daugiau skirtingų svečių nei įprasta: iš Antalijos aplankyti atvykę tėvai, draugė Meryem ir aš.

Rahimes tėvai pasitinka mus su šypsena veide ir apkabinimais. Kadangi vakaras vėlyvas, netempiame į naktį ir paskanavę turkiškų lokum ir iš Antalijos atvežtų garsiųjų apelsinų, sakome iyi geceler (labos nakties).

Dar vienas puikus rytas Turkijoje. Moterys jau pluša virtuvėje, aš stebiu ir mokausi kulinarijos subtilybių. Pusryčiams ruošiamos paprikos ir baklažanai, kepti tiesiogiai ant ugnies, omletas, gausybė daržovių bei uogienių, žinoma, klasikinis turkiškas sūris ir vietinės alyvuogės (kurių, deja, aš nevalgau).

Kasdienis pusryčių stalas Turkijoje prilygsta šventinam ir gausiam mūsų lietuviškam kūčių stalui. Žinoma, pirmenybę teikiu turkiškajam…

 Pusryčiai turkų šeimoje

Diena prabėga nepastebimai. Susipažinimas su Eskişehir’o centru, tradiciniais šio miesto patiekalais (kiekvienas Turkijos miestas garsėja tam tikrais skanėstais), vietinėmis parduotuvėlėmis. Mūsų nenaudai, karts nuo karto pasirodo lietus, tad nesulaukę vakaro keliaujame namo, kur mūsų laukia vėl gardus vaišių stalas! Vakarienė, desertai, gausybė vaisių - po šio vakaro dar kartą pasakiau, jog turkai daugiausiai laiko praleidžia valgydami ir gerdami turkišką arbatą. Afiyet olsun (į sveikatą) ir ruošiamės ankstyvai rytinei kelionei namo į Kütahyą.

 Eskişehiro automobilis

 Kukurūzai, pagardinti prieskoniais, kečupu bei majonezu

Spalvingoji architektūra.

Naujieji namai...

Kütahya

Turkijoje esu jau savaitę. Pastarosios mano dienos Kütahyoj prasideda ankstyvu rytu ir padoriai vėlyvu vakaru, užsibaigiančiu pasisėdėjimu pas kaimynes – kas mažesniuose Turkijos miestuose yra tapę tradicija. Tad jei ne pas mus, mes pas svetingąsias turkes keliaujame į svečius atsigerti juodos arbatos bei paskanauti turkiškų saldumynų – lokum. Moterys čia taip pat vadinamos ,,lokum’’. Man iki turkiškos moters dar trūksta kelių sočių vakarienių… Na bet kaimynės tikrai stengiasi mane paversti turkiška lietuvaite, tad po mėnesio ar kelių, pažiūrėsime, ar jų pastangos ir turkiški skanėstai gali virsti keliais papildomais kilogramais.

P.S.

Gyenu Kütahyoje, Turkijos pietvakariuose, viename vėsiausių šios šalies miestų. Panašu, kad šiame Turkijos kampelyje, kuris žmonių skaičiumi prilygsta Klaipėdos ir Kauno viduriui, europietis nėra dažnas reginys. Tad dėmesio ir smalsių žvilgsnių sulauksi net nenorėdamas.

Mane galima aplankyti viename iš Atakent rajono daugiabučių. 15min. kelio iki centro autobusu, 40min. iki universiteto (8km už miesto). Ne pati idealiausia vieta kelionių laiko atžvilgiu, bet čia tiesioginiai autobusai į centrą ir į universitetą kursuoja gan dažnai, tad problemos kaip nebūta. 

              Sveiki atvykę! Hoş geldiniz!

 Kol kas gyvename dviese – aš ir vietinė turkaitė Meryem. Ji  dirba keramikos gamykloje, kur baltutėlės keramikos plytelės meistro rankų pagalba tampa būsimu viešbučio eksponatu ar privataus užsakovo namų interjero detale. Turėjau ir aš progą apsilankyti šioje keramikos gamykloje. Mano mėginimas piešti ant keramikos plytelės baigėsi sulig nelygiu kontūro apvedimu. Paguodžiau save, kad šiandien ne mano diena…

 

 

 

Dabar Turkijoj atostogų metas. Mieste mažai studentų, dauguma išvykę į gimtuosius miestus (todėl tik po savaitės ar dviejų pamatysiu trečiąją mūsų buto gyventoją, taip pat turkę, kurios dar nepažįstu). Mokslai čia prasideda sausio 18d. Bet, kiek žinau, pirmąją studijų savaitę mažai kas pasirodo paskaitose, tad, panašu, jog atostogausiu dar dvi savaites.