Kütahya
Po savaitgalio linksmybių grįžtame į
darbo savaitę, o aš vis dar palaikau atostogaujančiųjų gretas.
Savaitgalis Eskişehir’e

Šilti namai, turkiški apsikabinimai ir
apelsinais kvepiantis vakaras
Didžiulis keturių kambarių butas ir jo savininkė Rahime šį savaitgalį turi daugiau skirtingų
svečių nei įprasta: iš Antalijos aplankyti atvykę tėvai, draugė Meryem ir aš.
Rahimes tėvai pasitinka mus su šypsena veide ir apkabinimais. Kadangi vakaras vėlyvas,
netempiame į naktį ir paskanavę turkiškų lokum ir iš Antalijos atvežtų garsiųjų
apelsinų, sakome iyi geceler (labos nakties).
Dar
vienas puikus rytas Turkijoje. Moterys jau pluša virtuvėje, aš stebiu ir
mokausi kulinarijos subtilybių. Pusryčiams ruošiamos paprikos ir baklažanai, kepti
tiesiogiai ant ugnies, omletas, gausybė daržovių bei uogienių, žinoma,
klasikinis turkiškas sūris ir vietinės alyvuogės (kurių, deja, aš nevalgau).
Kasdienis pusryčių stalas Turkijoje prilygsta
šventinam ir gausiam mūsų lietuviškam kūčių stalui. Žinoma, pirmenybę teikiu
turkiškajam…
Pusryčiai turkų šeimoje
Diena
prabėga nepastebimai. Susipažinimas su Eskişehir’o centru, tradiciniais šio
miesto patiekalais (kiekvienas Turkijos miestas garsėja tam tikrais skanėstais),
vietinėmis parduotuvėlėmis. Mūsų nenaudai, karts nuo karto pasirodo lietus, tad
nesulaukę vakaro keliaujame namo, kur mūsų laukia vėl gardus vaišių stalas! Vakarienė, desertai, gausybė vaisių - po šio vakaro
dar kartą pasakiau, jog turkai daugiausiai laiko praleidžia valgydami ir
gerdami turkišką arbatą. Afiyet olsun (į sveikatą) ir ruošiamės
ankstyvai rytinei kelionei namo į Kütahyą.
Eskişehiro automobilis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą